Pacientų, sergančių dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, sveikatos priežiūra, taikant inovatyvų ir efektyvų paslaugų teikimo modelį

Projekto esmė. Kam skirtas, kuo naudingas?

Pareiškėjo VšĮ Centro poliklinikos ir partnerio VšĮ Baisogalos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vykdomas Projektas ,,Pacientų, sergančių dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, sveikatos priežiūra, taikant inovatyvų ir efektyvų paslaugų teikimo modelį“ (toliau – Projektas) skirtas spręsti dauginį ligotumą turinčių pacientų, įskaitant visų tipų cukrinį diabetą, kontrolės, gydymo ir ilgalaikės priežiūros problemas, pasitelkiant nuolatinės gliukozės matavimo sistemos jutiklius. Vis daugiau suaugusių žmonių serga lėtinėmis ligomis, kurios gali trikdyti kasdienę veiklą, keisti gyvenimo įpročius, bendravimą su artimaisiais ir draugais, saviraišką ir gebėjimą matyti šviesiąją gyvenimo pusę. Sergantieji cukriniu diabetu turi daug iššūkių – reguliarus vaistų vartojimas, nepertraukiama savirūpa ir gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas, siekis išvengti hipoglikemijų ir kitų sveikatos rizikos veiksnių, mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiai, gebėjimas pasirūpinti savo sveikata ir priimti tinkamus bei savalaikius kasdienius sprendimus, ūmiai pasikeitus situacijai. Dažnai sergantieji cukriniu diabetu serga ir dar viena ar keliomis kitomis lėtinėmis ligomis, tai situacijai suteikia daugiau kompleksiškumo, dėl kelių ligų gydymo derinimo ir dar uolesnio rūpinimosi savimi. Dauginio ligotumo valdymas visame pasaulyje yra didelis sveikatos priežiūros sistemos iššūkis, nes tradicinės gydymo gairės dažnai yra skirtos konkrečia viena liga sergantiems pacientams ir rekomendacijų, kaip veiksmingai valdyti kelias ligas, – nėra. Tad tokių pacientų priežiūros iššūkiai gana dideli – kompleksinė priežiūra, skirtingi pacientų prioritetai ir poreikiai, pacientų mokymas, ligų prevencija, psichikos sveikata, visapusiška tyrimų rezultatų ir kitų sveikatos duomenų analizė ir interpretacija, diagnostikos sunkumai dėl simptomų panašumo, polifarmacija, gydymo nesuderinamumas dėl nesusijusių pagal kilmę ligų priežiūros, sveikatos priežiūros fragmentacija ir koordinavimas, žmogiškųjų išteklių ir finansinių galimybių stoka. Tai gali lemti prastesnius ligų kontrolės rezultatus, didesnį pacientų nuovargį sveikatos būklės atžvilgiu, vaistų vartojimo režimo laikymosi problemas, daugiau nepageidaujamų reakcijų, dažnesnį hospitalizavimą ir neefektyvų sveikatos priežiūros išteklių naudojimą. Taikant inovatyvų ir veiksmingą į pacientą orientuoto priežiūros Projekto modelį buvo siekta pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, kai pirmenybė teikiama pacientų, sergančių įvairiomis lėtinėmis ligomis, gerovei, individualizuotai ilgalaikei priežiūrai ir poreikiams užtikrinti. Vykdomo Projekto inovatyvus modelis apima visapusišką, į pacientą orientuotą ir koordinuotą priežiūrą. Siekiant išvengti sveikatos priežiūros fragmentacijos – buvo suburta daugiadalykė specialistų komanda, kurią sudarė šeimos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai (asmens sveikatos priežiūros koordinatoriai), gydytojas endokrinologas, medicinos psichologas, visuomenės sveikatos specialistas, socialinis darbuotojas. Projekte dalyvavę daugiadalykės komandos nariai kėlė kompetenciją mokymuose apie dauginį ligotumą turinčių pacientų priežiūros ypatumus, pacientų priežiūrą koordinavo asmens sveikatos priežiūros koordinatorius, vyko nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas tarp komandos narių, rengiant bendrus aptarimus, kiekvienam Projekte dalyvaujančiam pacientui sudarant individualius priežiūros planus, pristatant tarpinius Projekto rezultatus visiems besidomintiems specialistams, naudojant nuotolines bendravimo priemones, Projekto modeliui išbandymui pritaikytą elektroninę metodinių gairių, gydymo planų šablonų, gydymo protokolų biblioteką (duomenų bazę), apimančią standartizuotus, įrodymais pagrįstus gydymo aprašus. Buvo atliekamas holistinis (visapusiškas) pacientų ištyrimas: • skiriant reikalingus tyrimus, • siunčiant specialistų konsultacijoms, • išbandant 3D ištyrimo modelį, kuris yra pagrįstas sveikatos duomenų susisteminimu bei kategorizavimu pagal skirtingus sveikatos parametrus, • sudarant individualius priežiūros planus, • mokant pacientus ligų priežiūros, įtraukiant juos į savikontrolę, kartu su pacientu priimant bendrus sprendimus. Cukriniu diabetu sergančio bei dauginį ligotumą turinčio paciento savikontrolei ir įgalinimui rūpintis savo sveikata, tinkamam įsitraukimui į sprendimų priėmimą ir individualių įgūdžių ugdymui buvo pasitelkta inovatyvi technologija – nuolatinės gliukozės matavimo sistemos jutikliai, kuriuos pacientai nešiojo 24 val. per parą 3–8 mėn., tuo laikotarpiu buvo intensyviai stebima jų sveikatos būklė, koreguojamas gydymas, skatinama sveika gyvensena. Galimybę nepertraukiamai stebėti savo gliukozės svyravimus, suprasti kaip jie siejasi su mityba, fiziniu aktyvumu, psichologine būkle ir kitomis kasdienėmis situacijomis gavo ne tik sergantieji pirmojo tipo diabetu, bet ir sergantieji antrojo tipo cukriniu diabetu. Tiesioginę Projekto naudą pajuto Projekte dalyvaujantys tikslinės grupės nariai (prie Projekto vykdytojo ir partnerio įstaigų prisirašę cukriniu diabetu sergantys dauginį ligotumą turintys pacientai, daugiadalykės komandos nariai, sveikatos priežiūros įstaigos). Diegiant modelį išryškėjo tokie pagrindiniai privalumai: A) Pacientams: 1) geresni dauginį ligotumą turinčių pacientų ligų kontrolės ir gydymo rezultatai, kai pacientai gavo savalaikes ir tinkamas paslaugas, ir buvo sudaryti individualūs priežiūros planai; 2) geresnė dauginį ligotumą turinčių pacientų gyvenimo kokybė, kai jų simptomus buvo lengviau valdyti; 3) aktyvesnis dauginį ligotumą turinčių pacientų įsitraukimas, lėmęs geresnę bendrąją ir emocinę savijautą, geresnį gydymo režimo laikymąsi, didesnį pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, tvirtesnį abipusį bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais ir racionalesnį bendrą sprendimų priėmimą; 4) įvairaus amžiaus (nuo 34 iki 85 m.) dauginį ligotumą turinčių pacientų įgalinimas rūpintis savo sveikata ir aktyviai dalyvauti gydymo procese, pasitelkiant naujoviškas technologijas (nuolatinės gliukozės stebėsenos jutiklius), sumažėjus psichologinei nežinios dėl kintančių glikemijos rodiklių naštai ir hipoglikemijų rizikai, pagerėjus gliukozės kontrolei, lengviau prisitaikius prie ligos keliamų iššūkių, paciento gyvensenai tapus sveikesnei. B) Daugiadalykės komandos nariams: 1) padidėjo pasitenkinimas darbu, kai teikiamos veiksmingos paslaugos ir yra geresni rezultatai; 2) dėl koordinuotos veiklos padidėjo bendradarbiavimas, o tai skatino geresnį bendravimą, pasidalinimą žiniomis ir gebėjimą priimti sprendimus bendru sutarimu; 3) visapusiškas paciento ištyrimas leido priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl pacientų priežiūros; 4) prasiplėtė bendrosios kompetencijos. C) Sveikatos priežiūros įstaigoms ir sveikatos priežiūros sistemai: 1) geresnė lėtinių ligų priežiūra ir mažesnės išlaidos (medikamentams, hospitalizacijoms); 2) geresnis būtinųjų paslaugų paskirstymas ir netolygumų mažinimas; 3) prevencinės medicinos principų, rizikos mažinimo ir tikslinių veiksmų prioritetizavimas; 4) į pacientą orientuotos priežiūros kompetencijų skatinimas.

Projekto tikslai. Kokį pokytį vykdymo srityje padarys įgyvendintas projektas?

Projekto tikslas – padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę pacientams, sergantiems dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis praktikoje, pritaikant inovatyvų ir efektyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį. Liga reikalauja daugybės sprendimų, kurių dėmesio centre – individuali sveikata, būtent šių sprendimų priėmimui yra svarbus sveikatos raštingumo lygis ir tinkamas savęs stebėjimas. Paciento įsitraukimas į ligos valdymo procesą ir paciento įgalinimas savarankiškai kontroliuoti ligą yra bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros specialisto ir lėtine liga sergančio asmens, dalinantis tarpusavyje atsakomybes, rezultatas. Savipriežiūra – vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių suvaldyti lėtinių ligų plitimą. Savipriežiūra ar savikontrolė plačiąja prasme apima gliukozės kiekio kraujyje rodiklių matavimą ir registravimą, kitų sveikatos rodiklių stebėseną, rizikos veiksnių vengimą, sveiką gyvenseną, pilnavertį miegą ir poilsį, psichologinę pusiausvyrą, reguliarų tinkamą vaistų naudojimą, rekomenduojamų tyrimų gydymo įstaigoje atlikimą ir apsilankymus pas gydytojus ar slaugytoją diabetologą. Kasdienėje praktikoje gliukozės kiekiui kraujyje matuoti naudojami gliukomačiai ar sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu – inovatyvios technologijos – nešiojami nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo jutikliai (toliau – gliukozės stebėjimo jutikliai). Šiuolaikinės technologinės galimybės lydi daugelį sergančiųjų cukriniu diabetu ir jų integracija į kasdienį gyvenimą bei sveikatos priežiūrą sparčiai didėja. Siekiant užtikrinti, kad priežiūra būtų orientuota į pacientą, ji turi atitikti sergančiojo poreikius ir specifinę ligos eigą. Inovatyvios technologijos leidžia pacientams įsitraukti į gydymą, stebėti klinikinius parametrus esamu metu ir palaikyti glaudų ryšį su sveikatos specialistu, taip yra mažinama ligos keliama našta. Gliukozės stebėjimo jutikliai yra mažiau pacientą psichologiškai traumuojantis gliukozės stebėjimo metodas, palyginus su kasdieniu momentiniu gliukozės kraujyje matavimu, ir tinkamai apmokius pacientą, tampantis patogiu įrankiu, ženkliai sumažinančiu (kai kuriais duomenimis – iki trijų ketvirtadalių) hipoglikeminių būklių dažnį ir simptomų raišką, dėl ankstyvo pacientų perspėjimo apie gliukozės pokyčius. Mobilios aplikacijos gali saugoti ir analizuoti įvairius duomenis, tad gali padėti pacientui pastebėti savo būklės pokyčius, interpretuoti gaunamus gliukozės stebėjimo jutiklių duomenis, suprasti, kodėl jie vyksta ir kokių priemonių imtis situacijai pagerinti. Įdiegus modelį, sudaroma galimybė gauti efektyvias, kokybiškas ir prieinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apima visapusišką požiūrį į dauginį ligotumą turinčių pacientų sveikatos priežiūrą. Sudaroma galimybė didinti pacientų sveikatos raštingumą, ugdyti tinkamus savirūpos įpročius ir keisti gyvenseną, pagerinti ligų kontrolę, sudėtingų atvejų valdymą ir gyvenimo kokybę, lėtinti komplikacijų raidą ir skatinti sveiką senėjimą. Kartu sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tampa veiksmingesnis ir labiau orientuotas į pacientą, galima numatyti ilgalaikio stebėjimo prioritetus ir planuoti individualizuotą paciento priežiūrą, efektyviau naudojami sveikatos priežiūros ištekliai.