„Globoje augusių jaunuolių įgalinimas gyventi savarankiškai bei integruotis į darbo rinką“

Projekto esmė. Kam skirtas, kuo naudingas?

„Globoje augusių jaunuolių įgalinimas gyventi savarankiškai bei integruotis į darbo rinką“ buvo tęstinis projektas, remiantis anksčiau įgyvendintų projektų patirtimi bei sėkme. Projektas skirtas buvusiems vaikų socialinės globos namų auklėtiniams (16–29 metų) padėti pasirengti integruotis į darbo rinką bei gyventi savarankiškai. Į projektą buvo įtraukta 52 jaunuoliai. Projekto metu jaunuoliams, buvo siūlomos kompleksinės paslaugos (individualiai ir grupėje), jie kviečiami dalyvauti daugiau nei vienoje projekto veikloje, tačiau labai svarbu pažymėti, jog svarbiausia buvo lanksčiai žiūrėti į jaunų žmonių specifinius poreikius ir pagalbos priemones. Jos buvo pritaikytos asmeniškai, kad atlieptų jų poreikį. - Individualios pagalbos kompleksas, buvo sudarytas iš individualaus plano susidarymo, individualaus konsultavimo, palydėjimo, profesinio orientavimo, tarpininkavimo ir pagalbos susirasti darbą. - Jaunuoliams taip pat buvo siūlomi neformaliojo ugdymo bei patyriminiai mokymai, kuriuose jaunuoliai lavino socialinius įgūdžius, stiprino dalyvavimo grupėje įgūdžius bei galėjo daug sužinoti ir atrasti apie save. - Darbinių įgūdžių lavinimas buvo organizuojamas per pameistrystes, skirtas jaunuoliams norintiems išbandyti profesiją praktiškai su meistro palydėjimu. Norintiems išbandyti keletą specialybių ir nenorintiems įsipareigoti intensyviau mokytis vienoje srityje, buvo organizuojami praktiniai darbiniai seminarai. - Tiems, kuriems reikalingas intensyvesnis palydėjimas ir savarankiškumo mokymasis, buvo suteikiamas apgyvendinimas ir palydėjimo „Lydimajame būste“ paslauga.

Projekto tikslai. Kokį pokytį vykdymo srityje padarys įgyvendintas projektas?

Projekto tikslas - prisidėti prie globoje augusių jaunuolių integracijos į darbo rinką. Buvo planuojama į projektą įtraukti 52 jaunuolių, augusių globoje. Siekėme ir viršijome, kad bent 40 proc. projektą baigusių jaunuolių imtų ieškotis darbo, mokytųsi arba dirbtų. Be projekto nustatytų rodiklių, sieksime, jog - pagerėtų jaunuolių mokyklos lankomumas ar rezultatai švietimo įstaigoje, priklausomai nuo to, kokie tikslai keliami su jaunuoliais. Buvo planuojama ir pasiekta, kad pagerės bent 40 proc. jaunuolių mokymosi rezultatai/mokyklos lankymas. Šio rezultato siekėme teikdami individualias paslaugas jaunuoliams: konsultavimą, tarpininkavimą, profesinį orientavimą, įtraukdami į mokslo stipendijos programą. Nereta mokyklos nelankymo priežastis yra santykiai mokykloje bei iššūkiai kylantys dėl socialinių įgūdžių, pasitikėjimo savimi stygiaus, negebėjimo konstruktyviai reaguoti ar apsieiti supykus. Taigi, ugdydami socialinius įgūdžius grupinėse veiklose per neformaliojo ugdymo metodus bei patyriminį mokymąsi, padėjome jaunuoliams pažinti save, konstruktyviai reikšti pyktį, teikėme atgalinį ryšį, o atsirandantys įgūdžiai leido „išspręsti“ santykius mokykloje su bendraamžiais, pedagogais, administracija. Tokiu būdu sumažėjo priežasčių neiti į mokyklą. Gebėdami išbūti mokykloje, lankyti pamokas ir įsitraukti jose, jaunuoliai turėjo geresnes galimybes apskritai įgyti išsilavinimą, įgauti žinių bei įgūdžių, kurie vėliau buvo reikalingi darbo rinkoje ar mokantis aukštosiose mokyklose; - jaunuoliai susirastų darbą, įsidarbintų ir išliktų jame. Profesinis orientavimas, galimybė pasibandyti profesiją per seminarus ar pameistrystės veiklą, leido jaunuoliams labiau suprasti, ką jie iš tiesu nori ir gali dirbti. Supratus kuo norėtų jaunuolis užsiimti, jis gavo reikiamą pagalbą (konsultaciją, palydėjimą, CV ir motyvacinio rašymą, pasiruošimą pirmajam darbo pokalbiui ar kt.), kuri buvo reikalingas jaunuoliui. Tokiu būdu jaunuolis skatinamas ne tik suprasti ko nori, bet po truputį pereiti prie konkrečių žingsnių darbo paieškoje. Įsidarbinus ir susidūrus su naujomis situacijomis ar iššūkiais, dažnai net darbą. Turėdami individualų palaikymą projekte, jaunuoliai lengviau gali atpažinti kas kelia nerimą, ir apgalvoti žingsnius, kaip iššūkius įveikti. Projekto metu įgyti praktiniai įgūdžiai, leiso jaunuoliui jaustis šiek tiek komfortabiliau, nes jis jau buvo patyręs kaip dorotis su darbe kylančiais iššūkiais, turėjo daugiau praktinių įgūdžių. Taip pat integracija pačiame darbo kolektyve, gerų santykių su kolegomis palaikymas, tiesiogiai priklauso nuo socialinių gebėjimų, kurie projekte numatyti stiprinti tiek individualiai, tiek grupėje per mokymus; - jaunuoliai galėtų gyventi savarankiškai ir jaustųsi lygiaverčiai visuomenės nariai. Galėdami pasirūpinti savimi: pakankama higiena, finansinis stabilumas, skolų neturėjimas, sugebėjimas ar bent bandymas spręsti iškilusius iššūkius, gebėjimas surasti ir išlaikyti gyvenamą būstą, leidžia jaunuoliams pereiti į savarankišką suaugusiojo pasaulį ir svarbiausia patiems jaustis visaverčiais visuomenės nariais ir gyventi savarankiškai. Jaunuoliai gausiantys „Lydimojo būsto“ ir intensyvų palydėjimą kasdienybėje sustiprėjo. Išmoko patys pasirūpinti savimi. Projekto paslaugų kompleksas buvo sudarytas tokia logika: - veiklų kompleksu buvo siekiama, kad jaunuoliai dalyvautų tiek grupinėse, tiek individualiose veiklose (t.y. būtų stiprinami tiek kaip individai, tiek kaip bendruomenės nariai); - veiklų kompleksas sudarytas atsižvelgiant į jaunuolio poreikius ir pasiruošimą darbo rinkai/mokslui/savarankiškam gyvenimui; - darbo metodų ir mokymosi erdvių įvairovė siekiant, kad mokymasis būtų jaunam žmogui patrauklus (Neformalaus ugdymo metodai, į patyrimą orientuoti metodai, mokymasis pareiškėjo patalpose, praktikos vietose, seminaruose ir kt.). Paslaugų kompleksas atrodo taip: 1) Su kiekvienu jaunuoliu pradėjusiu dalyvauti projekte vyko individualus poreikių vertinimas funkcionalaus konsultavimo būdu. Šioje stadijoje jaunuolis buvo motyvuojamas įsigyti išsilavinimą/dirbti arba susitvarkyti gyvenamąją situaciją, jei ši trukdo jo integracijai (pvz. nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimas, glaudimasis pas priklausomybes turinčius draugus). 2) Kitas žingsnis - profesinis orientavimas, kurio metu jaunuolis sužinojo apie galimybes įsigyti profesiją, pasirengia pokalbiui su darbdaviu. 3) Jei jaunuolis nutardavo ieškoti darbo arba pradėti mokslus, jam išreiškus poreikį/darbuotojams diagnozavus būtinybę jaunuoliui tarpininkaujama einant į mokymosi įstaigą arba darbovietę. 4) Jaunuoliai dalyvavo intensyviame socialinių - savarankiškumo įgūdžių ugdymo etape, naudojant patyriminės pedagogikos metodus. Minėtas veiklų kompleksas buvo taikomas visiems jaunuoliams. Tiems, kurie turi specifinių poreikių, kompleksas papildomas: • Darbinių įgūdžių stokojantiems jaunuoliams komplekse buvo siūlomos darbinių įgūdžių ugdymo veiklos; • Savarankiškumo stokojantiems bei nesaugioje erdvėje gyvenantiems siūloma apgyvendinimo „Lydimajame būste“ paslauga ir palydėjimas. Tikslinės grupės dalyvių savarankiškumas buvo labai skirtingas. Tiems, kurie be specialaus palydėjimo negalėjo įsitvirtinti darbo rinkoje, projektas numatė papildomas veiklas, orientuotas į jų specialius poreikius: • Pasiruošimo integracijai į darbo rinką mokymai, kurie suteikė erdvės „išsitreniruoti“ tam tikrus įgūdžius būtinus pokalbiui su darbdaviui, susiorientavimui netikėtuose situacijose. Kadangi šie seminarai buvo grupinė veikla, dalyviai įgavo galimybę pamatyti kitų jaunuolių patirtis, situacijas, tvarkymosi su sudėtingomis situacijomis atvejus, modelius. • Pameistrystės programa buvo skirta jaunuoliams, kurie domisi tam tikra sritimi (pavyzdžiui nori būti tatoo meistre), tačiau turi mažai patirties šioje srityje. Pameistrystės programa leidžia „imituoti“ darbo santykius: jaunuolis sutartu grafiku ateina pas meistrą (kuris nėra iš jų socialinio tinklo) bei dirba tam tikrą darbą. Ši programa leido pamatyti, kokie sunkumai jaunuoliui kyla: bendravime su nepažįstamu žmogumi, darbo užbaigime, pastovaus įsipareigojimo turėjime ar pan. • Panaši į pameistrytės programos buvo ir darbo seminarų paskirtis, tik juose dalyvavimas buvo lengvesnis. Jis skirtas mažiau savarankiškiems ir mažiau motyvuotiems jaunuoliams, kadangi darbo seminarų motyvacinę funkciją atlieką grupinė patirtis. Po šių veiklų analizuojama konkrečių darbų pasiūla internete, jaunuolių gyvenamajame rajone. Po įsidarbinimo seka bent viena konsultacija su profesinio orientavimo specialistu arba socialiniu darbuotoju, kurios tikslas buvo jaunuoliui bei projekto darbuotojui įvardinti įdarbinimo lemtą pokytį jaunuolio gyvenime.