„Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ (I ir II etapai)

160

Projekto esmė. Kam skirtas, kuo naudingas?

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos – atsakinga institucija, siekianti išsaugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, užtikrinti racionalų saugomų teritorijų naudojimą, kraštovaizdžio stabilumą. Tarnybos vizija – „Išsaugotos gamtos ir kraštovaizdžio vertybės – šalies pasididžiavimas“, todėl ji nuolat ieško ir įprastų, ir unikalių galimybių puoselėti saugomas vertybes bei pritaikyti jas lankymui, atskleisti visapusišką saugomų teritorijų naudą visuomenei, pažinimui, pajautimui, sveikai aplinkai ir gyvensenai, kt. Tarnybos inicijuotais projektais „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ (I ir II etapai) (toliau – Projektas) siekiama užtikrinti gerą saugomų teritorijų kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių būklę arba ją pagerinti, užtikrinti tvarų naudojimą ir tvarkymą, jų pritaikymą lankymui ir pažinimui (įskaitant sąlygų gamtosauginiam švietimui ir mokymui vykdyti, sukūrimą). Pagrindinės įgyvendintos (ar baigiamos įgyvendinti) priemonės buvo / yra susijusios su saugomų teritorijų infrastruktūros gerinimu, tai: (1) lankytojų centrų tinklo valstybiniuose parkuose išplėtimas (įrengti 3 lankytojų centrai), (2) 12-os vidaus ekspozicijų, interaktyviai pristatančių valstybinių parkų vertybes įrengimas, (3) 2-jų apžvalgos bokštų statyba bei pėsčiųjų apžvalgos tako geležinkelio tiltu įrengimas (4) 3-jų gamtos mokyklų įrengimas, (5) lauko informacinių sistemų valstybiniuose parkuose išplėtojimas (įrengta/atnaujinta 12 lauko informacinių sistemų), (6) 12-os pažintinių ir mokomųjų takų įrengimas, (7) 18-os kraštovaizdžio kompleksų ir draustinių pritaikymas pažinti, (8) daugiau nei 50-ies gamtos ir kultūros paveldo objektų tvarkymas, ženklinimas. Iš viso buvo įrengta/sutvarkyta apie 120 objektų. Projekto metu įgyvendintų priemonių dėka, saugomų teritorijų įvaizdis tapo patrauklesnis visuomenei, o saugomos teritorijos dar atviresnės lankytojams. Visos įgyvendintos priemonės tiesiogiai susijusios su nominacijos kontekstu – gražinti viešąją aplinką, atnaujinti infrastruktūrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio Projekto metu buvo pakeistas požiūris į infrastruktūros įrengimą. Jei anksčiau infrastruktūrai saugomose teritorijose įrengti beveik išimtinai buvo naudojama mediena, tai šiame Projekte buvo orientuotasi ir į kitokias technologijas, sprendimus, taip siekiant užtikrinti infrastruktūros tvarumą, ilgalaikiškumą. Tokių statinių nereikia dažnai atnaujinti, remontuoti, taip sutaupomi žmogiškieji bei finansiniai ištekliai, tuo pačiu, tausojama energija. Infrastruktūrai buvo naudojamos metalo, betono, kompozito konstrukcijos, atsisakyta kietų dangų ten, kur jos nėra būtinos dėl gamtos sąlygų. Šie sprendimai buvo išmintingai derinami su estetika, derme kraštovaizdyje, išteklių tausojimu. Taip ne tik gerinama gamtos ir kultūros vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklė, bet ir gyvenimo kokybė, sveikatą padedanti atstatyti aplinka, bei sumaniai tausojama energija.

Projekto tikslai. Kokį pokytį vykdymo srityje padarys įgyvendintas projektas?

Projekto tikslas – užtikrinti gerą saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių būklę, tinkamą naudojimą, tvarkymą, pritaikyti jas lankyti ir pažinti. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinta daugybė veiklų, kurios pateisino iniciatorių lūkesčius – saugomos teritorijos tapo labiau prieinamos, patrauklesnės lankymui. Itin svarbus kompleksinis požiūris į saugomų teritorijų tvarkymą ir lankymą. Labai svarbu sudaryti sąlygas lankytojui daugiau laiko praleisti gamtoje, lankant saugomas vertybes. Todėl šiame Projekte buvo tvarkomi ne atskiri vienas nuo kito nutolę objektai, o jų kompleksai ir aplinka. Pavyzdžiui, prie anksčiau įrengtų, sutvarkytų objektų įrengti pažintiniai takai (įrengtas Šiliniškių takas, jungiantis Ladakalnį su Stripeikių bitininkystės muziejumi), sutvarkyti kraštovaizdžio kompleksai (Škėvonių gūbrys, Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokštas Birštone), kt. Pagrindinį Projekto pokytį ir pasiektus rezultatus galima pamatuoti lankytojų skaičiumi saugomose teritorijose. Pirmojo Projekto etapo metu planuota pasiekti reikšmė – 183 750, antrojo etapo – 149 333 apsilankymai per metus, iš viso – 333 083 apsilankymai per metus. Pokyčio stebėsenai, prie daugelio naujų ar atnaujintų objektų buvo įrengti lankytojų skaičiuotuvai, kurie gali tiksliai įvertinti lankytojų srautus. Lankytojų stebėseną taip pat vykdo atitinkamų saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai. Vienareikšmiai įvertinti lankytojų srautus, t. y. lankytojų skaičius per metus, kol kas būtų kiek sudėtinga, kadangi dar įgyvendinamos kelios Projekto priemonės, o kai kurie objektai dar nėra naudojami visus metus. Tačiau stebint duomenis apie atskirų objektų lankymą, akivaizdu, kad bus sulaukta kur kas didesnių lankytojų srautų nei buvo tikimasi Projekto inicijavimo, įgyvendinimo pradžioje. Pavyzdžiui, Pagramančio regioniniame parke visuomenei atvertas naujas Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas per tris mėnesius sulaukė 60 tūkst. lankytojų, atnaujintas Parnidžio takas Kuršių nerijos nacionaliniame parke per dešimt mėnesių sulaukė daugiau nei 148 tūkst. lankytojų, sutvarkytas Liškiavos piliakalnis (Dzūkijos nacionalinis parkas) sulaukė daugiau nei 22 tūkst. lankytojų. Atnaujintame Arlaviškių pažintiniame take (Kadagių slėnis), Kauno marių regioniniame parke, lankytojų skaičius išaugo 6 kartus lyginant su 2020 m. (per 9 mėnesius nuo atidarymo pradžios sulaukta apie 60 tūkst. lankytojų). 2019 m. įrengtas Nemuno kilpų bokštas per pirmą pusmetį sulaukė 243 tūkst. lankytojų. Metams bėgant, skaičiai šiek tiek sumažėjo, tačiau objektą vis dar aplanko didelis kiekis lankytojų (2022 m. – daugiau nei 167 tūkst., 2023 m. – daugiau nei 118 tūkst. lankytojų per metus). Akivaizdu, kad saugomos teritorijos tampa vis patrauklesnės ir turinčios vis didesnę paklausą. Ypač tai atsiskleidė pandemijos metu, kai nacionaliniai ir regioniniai parkai sulaukė itin didelio lankytojų skaičiaus. Gaila, kad tuomet dar neturėjome lankytojų skaičiuotuvų. Svarbu pažymėti, kad visi objektai suplanuoti taip, kad jų lankymas nedarytų žalos gamtai net ir pačiose jautriausiose teritorijose, natūraliose buveinėse. Vienas iš tokių pavyzdžių, – atnaujintas Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato mokomasis takas. Rezervato lankymas yra griežtai ribojamas, tačiau sukūrus tinkamą infrastruktūrą, atsirado galimybė rezervato direkcijai organizuoti tvarų lankymąsi, o lankytojams pažinti šios saugomos teritorijos vertybes be neigiamo poveikio joms.