Kaip jis teigia, nors Lietuvoje mėsiniai viščiukai yra auginami, o produktai iš jų mėsos yra gaminami pagal ES nustatytus griežtus kriterijus, kiekviena senojo žemyno valstybė visgi yra laisva nustatyti papildomų reikalavimų savo ūkininkams ar paukštynams.

„Vilniaus paukštynas – pirmasis vištienos gamintojas šalyje, kuriame visos gamybos grandys – nuo mėsinių viščiukų auginimo iki vištienos produkcijos gamybos – yra sertifikuotos pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemą ir savo produktus galintis žymėti ženklu su nacionaliniu trispalvės motyvu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Šis ženklas patvirtina, jog produktų kokybė pranoksta ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus šių produktų saugos, gyvūnų gerovės ir sveikatos bei aplinkosaugos reikalavimus ir dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis. Taigi drąsiai galime sakyti, kad „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu pažymėta vištiena – kito lygio“, – pabrėžia S. Petkevičius.

Kaip jis aiškina, didžiausias NKP sertifikuotos vištienos išskirtinumas tai, kad ji pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių. Tai reiškia, kad paukščiai visą auginimo laikotarpį buvo sveiki – nesirgo ir jų nereikėjo gydyti. Be antibiotikų užauginta vištiena ne tik palankesnė sveikatai – ne ką mažiau svarbu ir tai, kad augindami paukščius be antibiotikų prisidedame ir prie pasaulinės problemos – didėjančio žmonijos atsparumo antibiotikams – mažinimo. 

DĖMESIO! Nors mėsoje iki paukščių skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl šių vaistų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Šios pavojingos tuo, kad patekusios į žmogaus organizmą, gali sukelti ligą, kuriai išgydyti daugelis antibiotikų bus neefektyvūs. Maža to, reikia nepamiršti ir to, jog gyvulininkystėje naudojami įvairūs vaistai gali su mėšlu ar srutomis patekti į dirvožemį, o iš jo – ir daržoves, vaisius ir grūdus, taip pat ir į pieno produktus. Taigi, šių vaistų naudojimas gali paveikti net ir nevalgančius mėsos ar kitų gyvulinių produktų žmones.

Siekiant užtikrinti, kad visą auginimo laikotarpį paukščiai nesirgtų ir juos nereiktų gydyti antibiotikais, būtina pasirūpinti  jų sveikatingumu. Kaip apskritai įmanoma to pasiekti? Atsakymas paprastas – paukščiams turi būti sudaromos tokios augimo sąlygos, kurios natūraliai stiprina jų imunitetą.

Auginimo sąlygas konkrečiai apibrėžia NKP sistema. Paukštidėje, kurioje auginami mėsiniai viščiukai, būtina įrengti ventiliaciją ir natūralų, ir (arba) dirbtinį apšvietimą, taip pat sudaryti sąlygas paukščiams pailsėti nuo šviesos. Vienam mėsiniam viščiukui jo gyvenamojoje erdvėje turi būti skirta daugiau ploto, kad jis turėtų daugiau vietos laisvai judėti. Kraikas, ant kurio auga broileriai, turi būti sausas ir purus, kad viščiukas galėtų jame kapstytis. Kalbant apie lesalą, šio sudedamąsias dalis privalu atrinkti išties kruopščiai. Didžiąją lesalo dalį turi sudaryti Lietuvos laukuose užauginti grūdai. Svarbu pažymėti ir tai, kad lesalų gamybai draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną ir jo produktus, kiaušinius ir jų gaminius. Taigi, visi šie sprendimai leidžia paukščius auginti atsakingai, o dėl natūraliai stipresnio paukščių imuniteto šie išauga sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais.

Ir mitas, ir tiesa.

Kaip teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, kai kurių produktų gamintojai išties gali sugalvoti kokių nors skambių teiginių ar paveikių reklaminių šūkių, tačiau yra nacionalinių, atitinkamų institucijų patvirtintų ženklų, kurių naudojimas ant gaminio pakuotės yra labai aiškiai reglamentuotas. Tokius ženklus naudojančios įmonės yra griežtai kontroliuojamos ir reguliariai tikrinamos, tad šių ženklų naudojimas nėra  rinkodaros strategija.

Pasak jo, norint laikytis visų NKP sistemos reikalavimų, reikia tikrai nemenkų pastangų ir investicijų, tačiau vartotojas gali būti garantuotas, kad perka išties kokybišką produktą.  

Mitas.

Kaip tvirtina G. Kauzonas, pirmiausia Lietuvoje pagaminta ir į rinką tiekiama vištiena yra itin aukštos kokybės, nes gamintojas atsako už visą gamybos grandinę: pradedant paukščių auginimu, baigiant šviežios mėsos ir pusgaminių, gaminių gamyba bei jų pristatymu į prekybos vietas.

„Lietuvoje visuose procesuose užtikrinamas atsekamumas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai, kurie garsėja kaip užauginantys daugiausiai paukštienos Europoje, tuo pasigirti negali. Kodėl? Priežastis labai paprasta – Lenkijoje vienos įmonės mėsinius viščiukus tik augina, kitos – mėsą tik perdirba, trečios užsiima logistika. Taigi, užtikrinti gamybos atsekamumą ir produkcijos kokybę nepaprastai sudėtinga. Tad nieko stebėtino, kad lenkiškoje produkcijoje fiksuojama daugiausia kokybės neatitikimų, tarp kurių dažniausi – salmonelės atvejai. Tai patvirtina ir ES kasmet skelbiami statistiniai duomenys“, – pažymi G. Kauzonas.

Tiesa.

Anot Lietuvos dietistų asociacijos pirmininkės, mitybos specialistės-dietistės Modestos Giedraitytės, kokybiškos vištienos vartojimas gali suteikti naudos organizmui ir paįvairinti mūsų mitybą.

Vištienoje gausu B grupės vitaminų, tokių kaip  B1, B2, B3, B6 ir B12, kurie yra atsakingi už sklandžią nervų sistemos veiklą bei imuninę sistemą, gerina atmintį, padeda palaikyti normalią energijos apykaitą. „Paukštiena gausi seleno, kuris stiprina mūsų ląstelių funkciją ir padeda įsisavinti vitaminus. Balta mėsa, šiuo atveju vištiena,  turi didelį kiekį baltymų, skylančių į daugybę amino rūgščių, kurių organizmas pats negamina ir kurie yra gaunami tik iš gyvulinės kilmės maisto produktų. Baltymai yra labai svarbi maistinė medžiaga, nes jie atsakingi už mūsų ištvermę, svorio kontrolę, raumenų masės atsistatymą bei imuninę sistemą.

Labai svarbu paminėti tai, kad baltymų ir riebalų kiekis vištienoje skiriasi ir priklauso nuo skirtingų paukštienos dalių (blauzdelės, krūtinėlė, kulšys, sparneliai turės skirtingą šių medžiagų kiekį).

„Norint iš vištienos mėsos išgauti daugiausiai naudos ir baltymų, rekomenduoju ją valgyti be odos ir kuo dažniau rinktis krūtinėlės dalį. Seniai žinomas faktas, kad krūtinėlėje yra tris kartus daugiau baltymų, nei kitose likusiose vištienos dalyse, kurių pagrindas – riebalai“, – teigia dietistė.

Balta mėsa, anot pašnekovės, išsiskiria savo mažu sočiųjų riebalų kiekiu, dėl to ją rekomenduojama valgyti dažniau nei raudonąją (kiaulieną, jautieną) – iki 3-jų kartų per savaitę. Prieš ruošiant paukštieną būtina ją nuplauti po tekančiu vandeniu. Norint mėsoje išsaugoti kuo daugiau maistinių medžiagų, reikėtų vengti ją kepti riebaluose, skrudinti ar naudoti termiškai ilgą apdorojimo būdą. Rinktis geriausia sertifikuotą, šviežią, nerūkytą, nekonservuotą ar kitaip termiškai neapdorotą paukštieną, mat tokia mėsa turės daugiau maistinių medžiagų.

Norint išties kokybiškos mėsos, prekybos vietose reikėtų ieškoti produkcijos, kuri paženklinta ženklu „Nacionalinė Kokybė Lietuva“. Šis ženklas garantuoja, kad  produktas yra išties toks, kokiu jis ir pristatomas.