Galina ir Vytautas Jonas Germanavičiai

Galina ir Vytautas Germanavičiai – režisieriai ir kultūros organizatoriai daugelį metų telkė vietos žmones teatrinei veiklai, ugdė jaunąją kartą ir kūrė išskirtinę etnokultūrinę aplinką.

Galina Germanavičienė – muzikos pedagogė, kultūros organizatorė, teatro režisierė.

1967–1978 m. mokėsi Vilniaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija). Mokykliniais metais baigė ir vaikų muzikos mokyklą. Nuo 1978 m. toliau mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, baigė fortepijono klasę. Neakivaizdžiai studijavo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, įgijo režisierės, vėliau ir muzikos pedagogės išsilavinimą.

Nuo 1984 m. iki gyvenimo pabaigos G. Germanavičienė gyveno Viešintėlėse (Anykščių r.) ir dirbo Anykščių rajone. Ji buvo Anykščių kultūros centro Viešintų skyriaus meno vadovė. Iki 2010 m. ji taip pat dirbo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje teatro mokytoja.

1987–1997 m. ji rengė Viešintų klojimo teatro pastatymus, kol 1997 m. iš šiame teatre norėjusių vaidinti mažųjų viešintiškių subūrė vaikų folkloro teatrą „Žaginys“ ir buvo šio teatro vadovė, jo pastatymų režisierė ir tautosakos bei mitologijos temomis kuriamų spektaklių autorė dramaturgė.

G. Germanavičienė sukūrė ir vaikų teatre „Žaginys“ suvaidino spektaklius „Piemenų linksmybės ir rūpesčiai“, „Bezdukas ežere“, „Vėjo botagas“, „Trys dukterys“, „Trečias brolis“, „Šv. Mikalojus – vargšų užtarėjas“, „Kauko diena“, „Regėjimai“. Jos pastatymams būdingi įvairių tradicinio vaikų teatro formų deriniai – pantomima, lėlės, kaukės, šokis, nuolat ieškoma naujų meninės išraiškos formų, suteikta erdvė laisvai mažųjų aktorių improvizacijai, plastinei raiškai, vaidybinėms detalėms.

Savo spektaklius „Žaginys“ vaidino Lietuvos miestuose ir miesteliuose, rodė juos Vilniaus „Lėlės“, „Elfų“, Keistuolių, Valstybinio akademinio dramos teatro scenose, dalyvavo Pasaulio lietuvių bei moksleivių dainų šventėse, vaidino renginiuose Prezidentūroje. Teatro kolektyvas vyko į Europos vaikų teatrų festivalį Suomijoje (1999 m.), į Pasaulinį teatrų festivalį Japonijoje (2000 m.), vaidino Punske (Lenkija) ir kitur.

G. Germanavičienės „Žaginys“ daug kartų tapo teatrų švenčių ir konkursų nugalėtoju ar laureatu.

Už reikšmingą, aktyvią veiklą ir laimėjimus „Šimtakojo“ šventėse G. Germanavičienės vadovaujamas Viešintų teatras „Žaginys“ tapo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro, Dainų švenčių fondo įsteigtos nominacijos „Aukso paukštė“ laureatu (2000 m.) – pirmuoju taip įvertintu Anykščių krašto meno mėgėjų kolektyvu, buvo dar kartą nominuotas šiam apdovanojimui (2003 m.).

G. Germanavičienė taip pat kūrė scenarijus ir režisuodavo masinius Anykščių krašto kultūros renginius: įvairius vaidinimus Anykščių bažnyčioje, ant Šeimyniškėlių piliakalnio, Arklio muziejuje Niūronyse ir kitur. Ji sukūrė ir pastatė istorinę misteriją „Vorutos runų bylės“ pagal Antano Vienuolio kūrybą ant Šeimyniškėlių piliakalnio (2007 m.), buvo operos džiazo motyvais „Šventavartė“ (pagal to paties pavadinimo Antano Vienuolio legendą, Anykščių – 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės pastatymas, 2012 m.) libreto autorė ir režisierė.

Už visuomeninę veiklą bei nuopelnus Anykščių krašto kultūrai G. Germanavičienė buvo apdovanota Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2001 m.), pelnė Geriausios Utenos apskrities mėgėjų meno kolektyvo vadovės nominaciją (2006 m.).

Mirė 2013 m. kovo 27 d. (tarptautinę Teatro dieną)Viešintėlėse kartu su vyru Vytautu (Anykščių r.). Palaidota Viešintų naujosiose kapinėse šeimos kape.

Anykščiuose, A. Baranausko aikštėje šalia Anykščių kultūros centro, bičiulių iniciatyva ir lėšomis pastatytas Galinos ir Vytauto Germanavičių memorialinis paminklas – skulptūrinė kompozicija „Atminties suolelis“ su centre augančia obelimi (autoriai – skulptorius Klaudijus Pūdymas ir architektas Kęstutis Indriūnas, 2016 m.).

Nuo 2014 m. tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje ֘„Edox“, kiekvieną rudenį vykstančiame Anykščiuose, įsteigta „VyGa“ nominacija, skirta Vytauto ir Galinos Germanavičių atminimui.

Vytautas Jonas Germanavičius – kultūros organizatorius, aktorius, teatro režisierius.

1967–1978 m. mokėsi Kauno „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Mokykliniais metais 1977–1978 m. vaidino kalinį Kauno dramos teatro spektaklyje „Kingas“ (režisierius Jonas Vaitkus).

1979–1984 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete režisūrą. Jo diplominis darbas – Agluonėnų (Klaipėdos r.) klojimo teatre 1984 m. pastatytos Vydūno komedijos „Piktoji gudrybė“ ir „Numanė“.

Nuo 1984 m. iki gyvenimo pabaigos V. Germanavičius gyveno Viešintėlėse (Anykščių r.) ir dirbo Anykščių rajone.

1984–2013 m. jis buvo Anykščių rajono Viešintų kultūros namų direktorius, Anykščių kultūros centro Viešintų skyriaus renginių organizatorius, 1987–2013 m. – ir jo įkurto Viešintų klojimo teatro vadovas ir režisierius. Apie dešimtmetį iki 2010 m. jis dirbo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje teatro mokytoju ir režisieriumi.

V. Germanavičius teatrinei veiklai sutelkė įvairaus amžiaus bei profesijų viešintiškius: mokytojus, kaimo inteligentus, pensininkus, jaunimą. Jis buvo pirmojo Anykščių krašte klojimo teatrų festivalio – IV Lietuvos klojimo teatrų krivūlės Griežionėlių kaime (Anykščių r.) iniciatorius ir rengėjas (1991 m.), su Viešintų teatru rengdavo gastroles po Lietuvą, nuolat dalyvaudavo mėgėjų teatrų festivaliuose Lietuvoje ir Lenkijoje.

Jis buvo Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos narys.

Svarbiausi V. Germanavičiaus pastatymai Viešintų klojimo teatre:

1987 m. – Keturakio „Amerika pirty“.

1988 m. – Petro Cvirkos „Frank Kruk“ inscenizacija.

1989 m. – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Paskubėjo“ (atnaujintas ir vaidinamas).

1991 m. – L. Didžiulienės-Žmonos „Vakaruškos“.

1993 m. – Aleksandros Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“.

1995 m. – Žemaitės „Stebuklingas daktaras“.

1996 m. – J. Blizinskio „Žentas iškilmei“ (iš lenkų kalbos vertė L. Didžiulienė-Žmona).

1997 m. – A. Kazakevičienės „Senovės aidai“.

1999 m. – Juozo Tumo-Vaižganto „Žemės ir moteries“.

2002 m. – M. Vaitulionienės „Praeitin sugrįžus“.

2003 m. – Stasio Žemaičio „Jaunikis iš Kauno“.

2006 m. – S. Žemaičio „Rickus – garsus Lietuvos plėšikas“ (vaidinamas iki šiol).

2007 m. – Stasio Kapnio „Pelės ir plutelė“ (vaidinamas iki šiol).

2010 m. – Wladyslavo Koziebrodskio, Kazimiero Būgos ir Mykolo Palionio „Dėdė atvažiavo“.

2012 m. – Marijos Alytienės „Kurčias žentas“.

Viešintų klojimo teatro pelnyti prizai ir apdovanojimai:

1988 m. – antroji vieta ir žiūrovų prizas „Auksinio Amūro“ konkurse (Klaipėda, 1988 m.).

1993 m. – pagrindinė Lietuvos Sąjūdžio premija VI klojimo teatrų krivūlėje (Agluonėnai, Klaipėdos r.).

1995 m. – žiūrovų simpatijų prizas VIII tarptautiniame klojimo teatrų festivalyje (Kretinga).

1996 m. – pagrindinis „Valstiečių laikraščio“ prizas IX tarptautinėje klojimo teatrų krivūlėje (Ukmergė), Lietuvos kaimo teatrų šventės „Pastogė-96“ pagrindinis prizas (Skapiškis, Kupiškio r.).

1997 m. – respublikinės teatrų šventės „Pastogė-97“ laureato prizas.

1998 m. – Lietuvos kultūros ministerijos premija XI tarptautinėje klojimo teatrų krivūlėje (Ožkabaliai, Vilkaviškio r.).

1999 m. – Klaipėdos universiteto premija XII klojimo teatrų festivalyje (Medvėgalis, Šilalės r.).

2003 m. – pagrindinis „Valstiečių laikraščio“ prizas XVI klojimo teatrų krivūlėje (Laukuva, Šilalės r.), pagrindinis prizas teatrų festivalyje Petro Vaičiūno 113-osioms gimimo metinėms (Panoteriai, Jonavos r.).

2006 m. – laureato diplomas 7-ojoje kaimų ir miestelių mėgėjų teatrų šventėje „Pastogė“, prizas XIX klojimo teatrų krivūlėje (Punskas, Lenkija).

2007 m. – Lietuvos žemės ūkio ministerijos premija XX klojimo teatrų krivūlėje (Agluonėnai, Klaipėdos r.).

Pagal jo pastatytus spektaklius Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Vakaruškos“ ir Aleksandros Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“ buvo sukurti Lietuvos televizijos videofilmai, o A. Kazakevičienės pjesės „Senovės aidai“ pastatymą įrašė Lietuvos radijas.

V. Germanavičius taip pat vaidino Viešintų klojimo teatro spektakliuose: felčeris Žemaitės „Stebuklingas daktaras“, Rickus S. Žemaičio „Rickus – garsus Lietuvos plėšikas“ ir kt. Jis vaidino kine – sukūrė epizodinį traukinio keleivio vaidmenį filme „Mėnulio Lietuva“ (Lietuvos kino ir „CineMark“ studijos, režisierius Gytis Lukšas, 1997 m.), partizano V. Vitkausko-Saidoko vaidmenį filme „Vienui vieni“ (Lietuvos kino studija, režisierius Jonas Vaitkus, 2004 m.), epizodinį vaidmenį filme „Duburys“ (Lietuvos kino studija, režisierius Gytis Lukšas, 2009 m.), kartu su kitais Viešintų klojimo teatro aktoriais vaidino televizijos filme „Velnio išvarymas iš Mykolų kaimo“ (režisierius Algimantas Puipa, 1996 m.).

Jis dalyvaudavo ir kituose Anykščių rajono kultūrinės veiklos projektuose – statė kalėdinius spektaklius ir pats juose vaidindavo, su artistų trupe rengdavo stilizuotus plėšikų išpuolius Aukštaitijos siaurojo geležinkelio keleivių pramogoms bei kitokias viešąsias etnokultūrines atrakcijas.

V. Germanavičius buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos Boriso Dauguviečio premija (1994 m.), Gintaro ordinu X tarptautinėje klojimo teatrų krivulėje Klaipėdoje (1997 m.), Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2001 m.). Kaip Viešintų klojimo teatro vadovas jis tapo Lietuvos liaudies kultūros centro prestižinio apdovanojimo „Aukso paukštė“ laureatu (2012 m.), buvo šio apdovanojimo nominantas (2006 m.).

Kaip irkluotojas V. Germanavičius pasiekė Lietuvos rekordą. Lietuvos rekordų knygoje įrašyta tolimiausia kelionė kanoja, kurią V. Germanavičius 1999 m. atliko su kitais Vilniaus klajūnų klubo nariais Audroniu Skurvydu ir Vytautu Žaliu. Kanoja „Ragainė II“, svėrusia 42 kilogramus, per Baltijos jūrą jie nusiyrė, nesinaudodami burėmis, apie 420 kilometrų per 12 parų. 1999 m. birželio 26 d. išplaukę iš Palangos, jie yrėsi pro Gotlando ir Elando salas, o liepos 9 dieną pasiekė Kalmarą (Švedija).

Laisvalaikiu kolekcionuodavo knygas, klausydavosi geros muzikos, žiūrėdavo filmus, žvejodavo.

Mirė 2013 m. kovo 27 d. Viešintėlėse kartus su žmona Galina (tarptautinę teatro dieną) (Anykščių r.). Palaidotas Viešintų naujosiose kapinėse šeimos kape.

Anykščiuose, A. Baranausko aikštėje šalia Anykščių kultūros centro, bičiulių iniciatyva ir lėšomis pastatytas Galinos ir Vytauto Germanavičių memorialinis paminklas – skulptūrinė kompozicija „Atminties suolelis“ su centre augančia obelimi (autoriai – skulptorius Klaudijus Pūdymas ir architektas Kęstutis Indriūnas, 2016 m.).

Nuo 2014 m. tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje „Edox“, kiekvieną rudenį vykstančiame Anykščiuose, įsteigta „VyGa“ nominacija, skirta Vytauto ir Galinos Germanavičių atminimui.