Lazdynų Pelėda

Rašytojos, seserys Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė.

Lazdynų Pelėda – išskirtinis reiškinys lietuvių literatūros istorijoje. Šiuo slapyvardžiu kūrė seserys Sofija Pšibiliauskienė (1867-1926) ir Marija Lastauskienė (1872-1957), kurių gyvenimas ir kūryba neatsiejami nuo Paragių dvaro Akmenės rajone.

Paragiuose prabėgo svarbiausi seserų gyvenimo ir kūrybos metai. Paskatinta visuomenės veikėjo Povilo Višinskio, Sofija pradėjo rašyti apsakymus, o vėliau bendru Lazdynų Pelėdos vardu buvo leidžiami ir seserų sukurti kūriniai. Jų prozoje vaizduojamas Lietuvos kaimo gyvenimas, socialinė nelygybė, žmogaus moraliniai išgyvenimai, moters siekis būti savarankiškai ir visavertei visuomenės narei.

Svarbiausi Lazdynų Pelėdos kūriniai tapo lietuvių literatūros klasika. Juose atsispindi autorių gyvenimo patirtys, žmogaus vienišumo, nusivylimo, teisingumo paieškų bei dvasinės stiprybės temos.

Sofija Pšibiliauskienė paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Paragiuose, kur sukūrė vienus reikšmingiausių savo kūrinių. Šiandien Paragių dvare veikia Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus, saugantis seserų atminimą ir pristatantis jų kūrybinį palikimą. Lazdynų Pelėda yra viena ryškiausių Akmenės krašto kultūros asmenybių, praturtinusių Lietuvos literatūrą ir išgarsinusių gimtąjį kraštą.