208
Skaistakalnio parkas – seniausias Panevėžio miesto parkas, įsikūręs strategiškai patrauklioje vietoje – Nevėžio upės vingyje, miesto centrinėje dalyje. Parkas suformuotas XIX a. pabaigoje, o jo teritoriją natūraliai skiria ir papildo Žagienės upelis. Teritorija išsiskiria reljefu, brandžiais želdiniais bei vandens telkiniais, o ilgainiui tapo svarbia miestiečių laisvalaikio ir poilsio erdve. Parko pavadinimas siejamas su senąja baltų kultūra – žodis „skaistus" senovėje buvo siejamas su šventumu, todėl manoma, kad vietovė turėjo religinę arba ritualinę reikšmę. Šis kultūrinis paveldas suteikia parkui papildomą istorinę vertę ir padeda formuoti išskirtinį tapatumą tarp kitų miesto žaliųjų zonų. Įgyvendinant Europos Sąjungos projektus „Skaistakalnio parko ir jo prieigų sutvarkymas”, „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas”, bei „Vienijantis kūrybiškumo centras - Pragiedrulių sodyba”, parkas buvo iš esmės atnaujintas. Darbai buvo vykdomi etapais, siekiant užtikrinti kompleksišką teritorijos pertvarkymą ir darnų gamtos, kultūros bei infrastruktūros elementų integravimą. Rekonstrukcijos metu buvo išlaikytas natūralus parko charakteris – miškingumas, upės vingiai ir landšaftas. Papildomai pasodinta naujų medžių ir krūmų, atnaujinti gėlynai bei veja. Atstatytas ir pritaikytas pėsčiųjų tiltas dabar yra pasiekiamas žmonėms su negalia ir dviratininkams – jis jungia centrinę miesto dalį su rytine. Parke įrengtos naujos funkcionalios erdvės – modernus amfiteatras, scena, mažosios architektūros elementai. Šios erdvės pritaikytos įvairiems renginiams po atviru dangumi, bendruomenės susibūrimams bei edukacinėms veikloms. Centrinėje parko dalyje veikia „Pragiedrulių” kūrybiškumo centras, kuriame organizuojamos kultūrinės, meninės ir edukacinės iniciatyvos. Pagrindinis parko atnaujinimo tikslas – pagerinti teritorijos funkcionalumą, išsaugant natūralų kraštovaizdį, pritaikyti erdves šiuolaikiniams poreikiams, sustiprinti parko vizualinį vientisumą ir išryškinti gamtinius elementus – upės krantines, tvenkinius bei miškingas zonas. Skaistakalnio parkas šiandien yra ne tik gamtos prieglobstis miesto centre, bet ir svarbi socialinė bei kultūrinė viešoji erdvė, atitinkanti šiuolaikinius urbanistinius ir ekologinius standartus. Nuotraukos: G. Viksva, L. Balius, A. Rakauskaitė, E.R. Tamulynas, G. Kartanas.
Balsuota
Dalintis
Projekto „Žalioji erdvė 2025“ rinkimų organizatorius (toliau – rinkimai) yra UAB Lrytas toliau vadinamas „organizatoriumi“. Šios taisyklės (toliau – taisyklės) nustato rinkimų sąlygas. Rinkimų tikrumą ir priežiūrą, t.y. informacijos apie rinkimus ir skundo tvarkymą, vykdo organizatoriaus darbuotojai. Organizatorius turi teisę vienašališkai pataisyti arba pakeisti šias taisykles.
Konkurso dalyviai yra miestų ir miestelių žaliųjų erdvių nuotraukas (laukiami ir įgyvendintų projektų brėžiniai) specialioje platformoje pateikusios miestų ir miestelių savavivaldybės bei seniūnijos, taip pat ir įgyvendintų projektų autoriai, kraštovaizdžio įmonės. Darbai pateikiami gegužės 5 – birželio 9 dienomis. Konkurse gali dalyvauti per pastaruosius dvejus metus sukurti kraštovaizdžio darbai.
Balsavimas vyksta specialiame portalo Lrytas puslapyje Žalioji erdvė nuo gegužės 5 d. iki birželio 17 d. 23:59 val.
Balsuoti leidžiama vieną kartą, naudojant unikalų lietuviško IP adreso ir naršyklės derinį. Naudojant tokį, balsuoti galima už visus pasirinktus dalyvius. Pastebėjus nenatūralų balsų kitimą, balsai gali būti perskaičiuoti. Jei identifikuojama, kad balsų augimas yra nenatūralus ir atliekamas automatiniais įrankiais, balsai gali būti eliminuojami. Užfiksavus nenatūralų balsų augimą ir identifikavus priežastis, apie tai informuojamas projekto „Žalioji erdvė 2025“ dalyvis, dalyvaujantis rinkimuose. Užfiksavus pakartotinius pažeidimus, rinkimų dalyvis gali būti pašalintas iš rinkimų.
Gražiausią žaliąją erdvę balsuodami rinks portalo Lrytas skaitytojai, o Geriausią Lietuvos žaliąją erdvę bei papildomas nominacijas – profesionalų komisija, sudaryta iš žinomų šios srities specialistų.
Rasa Laurinavičienė – kraštovaizdžio dizainerė, viena iš natūralistinio želdinimo pradininkių Lietuvoje. Daugiau nei 25 metus dirba su augalais, šiuo metu gilina žinias ekologijos doktorantūroje Vilniaus universitete.
Augustas Makrickas – urbanistas ir architektas, Panevėžio miesto savivaldybės, vyriausiojo architekto pavaduotojas. Kuruojama sritis – estetiškai patrauklios viešosios erdvės: darni jų plėtra, atgaivinimas, kultūros paveldo įveiklinimas.
Ramunė Baniulienė – kraštovaizdžio architektė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį, Vilnius TECH kraštovaizdžio architektūros programos lektorė, aplinkos ministro patarėja.
Inga Junčienė – žurnalistė, naujienų portalo Lrytas Būsto rubrikos redaktorė, projekto „Žalioji erdvė 2025“ vadovė.
Konkurso nugalėtojais tampa daugiausia Lrytas skaitytojų balsų surinkęs projektas ir jo autorius (-iai), taip pat konkurso „Žalioji erdvė 2025“ vertinimo komisijos išrinktos erdvės bei jų kūrėjai. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti specialiais Lryto bei rėmėjų prizais.
Su laimėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai ir susitars dėl prizų atsiėmimo.
Organizatorius neatsako už telekomunikacijos ryšių, serverių, sąsajų ir naršyklių veikimo sutrikimus. Organizatorius įsipareigoja informuoti laimėjusio įgyvendinto projekto autorių per 2 dienas nuo balsavimo pabaigos.
Visus skundus, susijusius su rinkimų organizavimu, dalyviai ar balsuotojai turėtų pateikti raštu organizatoriui rinkimų metu. Skundas, pateiktas po nurodyto konkurso balsavimo termino, neturi teisinio poveikio. Rašytiniame skunde turi būti nurodytas dalyvio vardas, pavardė, telefono numeris ir išsamus skundo aprašymas bei pagrindimas. Skundai bus apsvarstyti per 5 d.d. Atsakymai į skundus bus pateikiami raštu.
Naujienos
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.