Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti

Projekto tikslas – užtikrinti gerą saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių būklę, tinkamą naudojimą, tvarkymą bei pritaikyti jas lankymui ir pažinimui. Siekiant šio tikslo, buvo įgyvendinta daugybė veiklų, kurios viršijo iniciatorių lūkesčius – saugomos teritorijos tapo labiau prieinamos ir patrauklesnės lankytojams. Itin svarbus kompleksinis požiūris į saugomų teritorijų tvarkymą ir lankymą. Labai svarbu sudaryti sąlygas lankytojams daugiau laiko praleisti gamtoje, lankant saugomas vertybes. Todėl projekte buvo tvarkomi ne atskiri, vienas nuo kito nutolę objektai, bet jų kompleksai ir aplinka. Pavyzdžiui, prie anksčiau įrengtų objektų buvo sukurti pažintiniai takai, tokie kaip Šiliniškių takas, jungiantis Ladakalnį su Stripeikių bitininkystės muziejumi, ir tvarkomi kraštovaizdžio kompleksai, tokie kaip Vytauto kalnas, Škėvonių gūbrys ir Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokštas Birštone. Projekto pasiekimus ir pokyčius galima vertinti pagal lankytojų skaičių saugomose teritorijose. Pirmojo etapo metu planuota pasiekti 183 750 lankytojų per metus, o antrojo etapo – 149 333 lankytojus per metus, iš viso – 333 083 lankytojus per metus. Stebėsenai įrengti lankytojų skaičiuotuvai prie daugelio naujų ar atnaujintų objektų, kurie tiksliai vertina lankytojų srautus. Stebėseną taip pat vykdo saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai. Pagramančio regioniniame parke naujai atidarytas Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas per pirmuosius metus 110 tūkst. lankytojų ir buvo pripažintas „Sėkmingiausias 2023 metų turizmo projektas“. Šio bokšto atidarymas prie Pagramančio regioninio parko lankytojų centro itin ženkliai prisidėjo prie vietos paslaugų teikiamų paslaugų – maitinimo apgyvendinimo paslaugų poreikio padidėjimo. Kuršių nerijos nacionaliniame parke atnaujintas Parnidžio pažintinis takas per dešimt mėnesių pritraukė daugiau nei 148 tūkst. lankytojų. Liškiavos piliakalnis Dzūkijos nacionaliniame parke pritraukė daugiau nei 22 tūkst. lankytojų, o atnaujintas Arlaviškių pažintinis takas Kauno marių regioniniame parke – apie 60 tūkst. lankytojų per devynis mėnesius nuo atidarymo. 2019 m. įrengtas Nemuno kilpų bokštas per pirmą pusmetį sulaukė 243 tūkst. lankytojų. Nors lankytojų skaičius per metus šiek tiek sumažėjo, objektas vis dar pritraukia daug lankytojų (2022 m. – daugiau nei 167 tūkst., 2023 m. – daugiau nei 118 tūkst. lankytojų). Akivaizdu, kad saugomos teritorijos tampa vis patrauklesnės ir lankytojų srautai auga. Ypač tai pastebima pandemijos metu, kai nacionaliniai ir regioniniai parkai sulaukė itin didelio lankytojų skaičiaus, nors tuo metu dar neturėjome lankytojų skaičiuotuvų. Svarbu pažymėti, kad visi objektai suplanuoti taip, kad jų lankymas nedarytų žalos gamtai net ir jautriausiose teritorijose. Vienas iš tokių pavyzdžių – atnaujintas Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato mokomasis takas, kur lankymas yra griežtai ribojamas, tačiau sukurta infrastruktūra leidžia organizuoti tvarų lankymą, užtikrinant, kad lankytojai galėtų pažinti vertybes be neigiamo poveikio joms.