Renginiai visoje Lietuvoje.

Poetinėje popietėje eilėmis keliausime žmogaus gyvenimo ratu – nuo pradžios, nuo moters, dovanojančios gyvybę, iki meilės, šeimos, gyvenimo prasmės, laiko tėkmės ir brandos. Tai pasakojimas apie moterį ne tik kaip kūrėją ar pasiekimų siekiančią asmenybę, bet ir kaip žmogų, kurio gyvenime telpa meilė, stiprybė, rūpestis, netektys, svajonės ir naujos pradžios.

Renginyje dalyvaus Svetlana Žadeikienė – mokytoja, lėlių teatro sumanytoja ir kūrėja privačios pradinės mokyklos įkūrėja, dzūkiškos šnektos puoselėtoja, knygelių dzūkų tarme autore ir leidėja. Susitikimo metu Svetlana pasidalins savo kūrybinės ir darbinės veiklos istorijomis, papasakos apie meilę dzūkiškam žodžiui, teatrui, vaikams ir knygai. Popietės metu taip pat vyks naujausios jos knygelės „Dziedulio Raibukė“ pristatymas. Renginio dalyvių laukia ir kūrybinės dirbtuvės – Svetlanos paruošta staigmena!

Paroda skirta iniciatyvai „Karalienės vardu“, įprasminančiai Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės atminimą. Parodoje bus eksponuojami Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji pavana“ XVI a. istoriniai kostiumai bei Barboros Radvilaitės suknelės. Paroda kvies lankytojus prisiliesti prie Lietuvos istorijos, pažinti Renesanso epochos aprangos kultūrą, madą ir estetiką.

Ši edukacija tiems, kurie domisi mada ir jos raida. Ne šiaip mada, o kunigaikštiška. Sužinosite, kaip vadinosi atskiros moteriškų ir vyriškų kostiumų dalys, kaip jos bėgant laikui keitėsi. Labiausiai pasiseks tiems, kas bus kunigaikštiškų apdarų demonstravimo modeliai. Net neabejojame, kad mūsų edukacijos dalyviams netrūks gerų emocijų ir juoko. Bilietus įsigysite Biržų krašto muziejaus „Sėla“ bilietų kasoje. Edukacija skirta kolektyvams, vyresniųjų klasių moksleiviams.

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka kviečia atrasti lietuvių autorių moterų kūrybą, jų mintis, patirtis, jausmus ir gyvenimo istorijas. Suaugusiųjų ir vaikų skyriuose bus įrengtos atskiros lentynos, skirtos išskirtinai lietuvių rašytojų knygoms. Lentynos bus nuolat pildomos, o skaitytojai kviečiami susipažinti su įvairių kartų Lietuvos autorėmis, jų kūryba ir literatūriniu palikimu. Tai galimybė atrasti moterų balsus literatūroje, pažinti jų istorijas ir įkvėpimo semtis iš jų kūrybos.

UPA Medical SPA kviečia nacionalinės moterų pasiekimų savaitės „Karalienės vardu“ dalyves skirti laiko sau ir pasimėgauti prabangia kūno šveitimo procedūra „Perlų kerai“. Povandeninio pasaulio mineralais, vertingomis druskomis ir perlų perlamutru praturtinta procedūra puoselėja odą, suteikia jai glotnumo, gyvybingumo ir subtilaus spindesio. Perlai nuo seno simbolizuoja moteriškumą, eleganciją ir išskirtinumą, todėl ši procedūra dedikuojama savaitės moterims kaip ypatinga akimirka sau.

Gidė Lilijana Stepanovienė kviečia pasidomėti žymiomis moterimis – kunigaikštienėmis, gydytojomis, rašytojomis, muzikologėmis, keliautojomis - kurių gyvenimai vienaip ar kitaip susiję su Druskininkų kurortu. Jos visos skirtingos, bet kiekviena ypatinga ir stipri, palikusi ryškų, laikui nepavaldų, moteriškumo pėdsaką miesto istorijoje.

Vakaro viešnia: Martyna Brėdikienė, jaunosios kartos Lietuvos menininkė, tapytoja ir iliustruotoja, Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė. Pokalbio moderatorė: Kristina Adukaitė, Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovė.

Dažnai manoma, kad didžiausias bibliotekos turtas – knygos, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir čia dirbantys žmonės. Dalyvaudami iniciatyvoje „Karalienės vardu“, kviečiame arčiau susipažinti su bibliotekininke, jaunosios kartos menininke Martyna Brėdikiene, kuri bibliotekos kasdienybę nuspalvina įvairiais kūrybiniais užsiėmimais. Kalbėsimės apie tai, kaip Martynai pavyksta derinti kasdienį darbą bei profesionalią kūrybinę veiklą. Renginio metu autorė pristatys savo naujausią parodą „Arčiau“.

Renginio metu lankytojai susipažins su Bona Sforca ir jos ryšiu su Jurbarko raida. XIX a. dvaro tarnaitės personažas „atrakins“ pasakojimą apie XVI a. Jurbarką, miesto planavimą, muitinę ir prekybą. Programoje – Bonos Sforcos kostiumo pristatymas, XVI a. itališkų platforminių kurpių rekonstrukcijų pasimatavimas ir renesansinio deserto degustacija.

Renginys skirtas suaugusiesiems, šeimoms ir visiems, besidomintiems Jurbarko istorija, Renesanso epocha bei moterų vaidmeniu istorijoje.

Atskira iniciatyvos dalis – muziejaus socialinių tinklų pasakojimų ciklas 2026 m. lapkričio 30–gruodžio 6 d. Bus pristatomos Jurbarko krašto valdovės, kūrėjos, visuomenininkės ir kitos iškilios moterys.

Lektorė/pranešėja – VDA prof. dr. Ramutė Rachlevičiūtė pakvies išklausyti penkių talentingiausių mūsų laikų dailininkių istorijas. Šių kūrėjų pasakojimais galima dėlioti Lietuvos istoriją: cariniai laikai, pirmoji nepriklausomybė, sovietinis režimas ir dabartinė vėl nepriklausoma Lietuva. II-oje paskaitos dalyje pasvarstysime – o jei statytume moterims paminklus, kurios JOS būtų?

Renginys skirtas žingeidžiai bendruomenei, meno mylėtojams, kultūros lauko profesionalams, kultūros gyvenimo ir istorijos interesantams.

Projektas skirtas aktualizuoti kraštietės poetės Aldonos Elenos Puišytės kūrybą ir asmenybę, jos indėlį į Jurbarko krašto kultūrinį gyvenimą bei suformuoti jos kūrybos knygų fondą Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, sudarant galimybę bendruomenei geriau pažinti ir atrasti jos kūrybinį palikimą.

Projekto metu taip pat bus pristatoma A. E. Puišytės knygų paroda, teminės knygų ekspozicijos apie iškilias krašto moteris, vyks diskusijos ir susitikimas su dizainere, vietokūros specialiste bei rašytoja Julija Janus. Susitikimo metu bus pristatomas istorinis detektyvas „Nematoma ranka“, pasakojantis apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, bei „Slapta meilė“ projektas, įkvėptas Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos. Projekto veiklomis siekiama skatinti domėjimąsi Jurbarko krašto kūrėjais, Lietuvos kultūros asmenybėmis, jų kūrybiniu palikimu ir istorija, stiprinti bendruomenės ryšį su krašto kultūra.

Paroda „Čekiškės moterys“ yra iš 10-12 foto portretų sudarytas rinkinys, kuriame matomos Čekiškės bendruomenėje dirbančios, kuriančios, aktyvios moterys, kurios vienaip ar kitaip garsina Čekiškės kraštą, jo kultūrą, istoriją, bei meninę ar visuomeninę veiklą. Neretai tai darbai kurie lieka mažai pastebėti ar neįvertinti.

Tai mokytojos supažindinančios vaikų kartas apie savą krašto turtinga kultūra, ar kūrėjos, kurių darbai neretai nugula namų lentynose. Tai paroda skirta ne tik parodyti kuo turtingas Čekiškės kraštas – tačiau ir kartu pagerbti čia gyvenančias nepaprastas moteris.

Spektaklyje, skambant fortepijonui, personažai žaismingai kalba apie Buitį ir Būtį; apie Gimimą ir Išėjimą; apie jaunatvišką idealizmą ir seno žmogaus vienatvę; apie mylimąją, kuri „yra ragana ir sėdi po raudona musmire“. Tai spektaklis apie Tave, mane, apie mus, mūsų kasdienybę ir norą laimėti bet kuria kaina… . Renginį organizuoja Kauno r. Garliavos kultūros centro mėgėjų teatras „Be pavadinimo“, scenarijaus autorė ir režisierė Zita Butiškytė, spektaklio garso takelis fortepijonui – kompozitorius ir atlikėjas Juozas Strupinskas.

„Skambantys raštai“ – audiovizualinė instaliacija, kviečianti lankytojus pasinerti į lėtą, kontempliatyvią garsų, šviesos ir tekstilės patirtį. Baltieji lino audiniai, vaizdo projekcijos, simboliai, elektroninės muzikos ir sutartinių skambesys kuria apmąstymams atvirą erdvę, kurioje šiuolaikine menine forma atsiskleidžia metų laikų kaita, gyvybės ciklai ir žmogaus ryšys su gamta. Instaliacijoje nėra nustatyto stebėjimo scenarijaus – kiekvienas lankytojas kviečiamas patirti kūrinį savu tempu, sustoti, įsiklausyti ir pabūti meditacinėje meninėje aplinkoje.

Patirties trukmė neribojama, galima atvykti, bet kuriuo nurodytu metu ir likti pagal poreikį.

Instaliacijos autorės: Aurėja Jucevičiūtė (grafinė animacija), Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė (tekstilė), Rūta Reutaitė (garso takelis).

Jaukus susitikimas moterims su parodos autore, skirtas sustoti, pasikalbėti ir prisiminti. Įkvėpti parodoje „KOTONAS“ naudojamos frotažo technikos, kursime savo atminties atspaudus – trindami popierių į skirtingus paviršius ir objektus. Kiekvienas atspaudas taps mažu asmeninės istorijos fragmentu. Kalbėsimės apie moterų patirtis, darbą, šeimos istorijas ir tai, kas dažnai lieka neįamžinta oficialiuose pasakojimuose.

Susitikimo metu bus galima aplankyti ir parodą „KOTONAS“, kurioje per vaizdo, garso ir spaudos kūrinius pristatomos Kauno fabrike „Cotton (Koton)“ dirbusių moterų istorijos.

Paroda – apie žmogaus pastangas atrasti save tarp kasdienybės, socialinių vaidmenų, šeimos, darbo ir nuolatinių visuomenės lūkesčių. Apie poreikį turėti erdvę, kurioje galima nusiimti kaukę, būti savimi ir jaustis savu.

Parodos įkvėpimu tapo Kaune esanti Švč. Sakramento bažnyčia – erdvė, savyje talpinanti šimtmečio istorijas, maldas, juoką, tylą ir žmogaus buvimą. Jos sienos tampa metafora žmogui: gimusiam, keistam, transformuotam, palaidotam ir vėl prisikeliančiam.

„Visų visada“– tai susitikimas su erdve, kurioje skirtingi žmonės gali būti savi. Kur praeitis susitinka su dabartimi, o žmogus gali trumpam sustoti ir tiesiog būti.

Paroda skirta įvairaus amžiaus lankytojams – vaikams, jaunimui, suaugusiesiems ir senjorams. Ji aktuali visiems, besidomintiems šiuolaikiniu menu, žmogaus vidiniu pasauliu, savęs paieškomis ir santykiu su aplinka.

„triukshhmas“ – tai vaizdo projekcija, tyrinėjanti įtampos santykį tarp kasdienio triukšmo ir vidinės tylos. Kūrinys kviečia žiūrovą išgirsti garsą be garso – per vizualinį pojūtį, atmintį ir kūno reakciją. Projekcijoje be garso krentantys kasdienybės daiktai – šaukštai, stiklo šukės, grandinė, laikrodis – tampa simboliniu žmogaus perkrovos vaizdu, kai kasdienis triukšmas persikelia į vidinį pasaulį.

Gruodžio 3 d. 17 val. vyks pristatymas ir teatralizuoti skaitymai, kuriuos atliks Vytauto Didžiojo universiteto teatro „Jovaras“ teatralės: Kristina Schindler, Rusnė Kulevičiūtė, Monika Karkliūtė, Greta Juodiškytė.

Kviečiame į vakarą, skirtą Marijai Rudzinskaitei-Arcimavičienei (1885-1941) – istorikei, profesionaliosios egiptologijos pradininkei Lietuvoje ir Kėdainių krašto šviesuolei.

Apie šios išskirtinės asmenybės gyvenimą, mokslinę veiklą ir palikimą papasakos profesionali egiptologė Sandra Veprauskienė. Skambės M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės kelionių atsiminimų fragmentai bei jos verstų senovės egiptiečių literatūros kūrinių ištraukos. Tradiciniu Artimųjų Rytų styginiu instrumentu – ūdu – muzikuos kompozitorius ir aranžuotojas Mantas Nazarovas.

Vakarą užbaigs pojūčių edukacija „Senovės Egipto dievų aromatai“ su parfumere Giedre Juozapavičiene.

Renginio prasidės menininkės, fotografės Editos Sūdžiūtės vizualinio esė ,,Karalienės vardu” parodos atidarymu. Parodą teatralizuotai su modernia poezija pristatys Kelmės mažojo teatro aktorės. Antroje renginio dalyje laukia pokalbis su aktore Egle Jackaite, kuri savanoriauja moterų pagalbos linijoje, apie moterį kaip kūrėją, o pabaigoje – pagalbos moterims linijos vadovės pranešimas apie moterų solidarumą.

Nacionalinės moterų pasiekimų savaitės „Karalienės vardu“ metu kino teatras „Minija“ kviečia į režisierės Marie Kreutzer dramą „Švelnus monstras“. Filme garsi pianistė Liusi susiduria su sukrečiančia tiesa apie savo vyrą ir atsiduria tarp noro apsaugoti sūnų bei vis dar neužgesusių jausmų jam. Po filmo kviesime į diskusiją apie moters pasirinkimus, atsakomybę, šeimos ribas ir tai, kaip gyvenimą pakeičia artimo žmogaus poelgiai.

Renginys skirtas moterims ir visiems, besidomintiems moterų pasirinkimais, šeimos santykiais ir atsakomybe su kuria susiduriama sudėtingomis gyvenimo situacijomis.

Tai partizanų ryšininkės Elės Radzevičiūtės–Naktibaldos gyvenimo istorijos ir prisiminimų, rankraščių, eilėraščių ir asmeninių daiktų kompozicija, kurioje įsisukęs gali pažinti Elės vidinę dvasią. Instaliacija atsiskleidžia jaunos moters pasirinkimus likti ištikimai savo Tėvynei, išgyvenant okupaciją, tardymus Alytaus ir Lukiškių kalėjimuose, tremtį bei lagerius, tačiau neprarandant žmogiškumo ir vilties.

Skirta visiems besidomintiems Lietuvos istorija, partizaniniu judėjimu, sudėtingais moterų likimais pokariu, išskirtinėmis ir nepaprastomis moterų istorijomis.

„Legenda gyva“ – teatralizuotas Emilijos Pliaterytės, 1831 m. sukilimo dalyvės ir kapitonės, asmenybės pristatymas. Renginio metu skambės eilės apie karžygę, bus skaitomos ištraukos iš literatūros kūrinių, o į sceną įžengusi Emilijos Pliaterytės vaidmenį atliekanti veikėja savo monologu prabils į kardą – kovos, ryžto, laisvės ir pasiaukojimo simbolį. Tai pasakojimas apie drąsią, ryžtingą moterį, savo gyvenimą susiejusią su 1831 m. sukilimu, ir apie asmenybę, kurios legenda gyva iki šiol.

Renginį pradės Mažeikių KC Juozo Vaičkaus ,,Skrajojamojo teatras” su ištrauka iš Liucijos Armonaitės istorinės dramos ,,Bona Sforca. Atsisveikinimas”, kurioje Boną įkūnys aktorė Ingrida Jestromskienė (autentiškų istorinių kostiumų autorė Ingrida Šopienė, renesanso šokių kompozicijos ištraukų atlikėjai - Mažeikių choreografijos mokyklos auklėtiniai, vadovė Olga Gross, režisierius Martynas Januška).

Antroje dalyje - Mažeikių r. garsių moterų pagerbimas, kuriuos jungs Juozo Vaičkaus ,,Skrajojamojo teatro” aktorių monologai iš spektaklio ,,Amžinos moterys” pagal Mildos Le ,,Dienoraštį”, Dalios Morozovaitės poeziją ir garsių Lietuvos moterų paveikslus: Bona Sforca (Živilė Nagienė), Barbora Radvilaitė (Raimonda Bliščenko), Karalienė Morta (Roberta Žaltauskienė), kunigaikštienės Birutė (Vida Baranauskienė), Ona Vytautienė (Žaneta Viktoravičienė), Sofija Vytautaitė (Laura Rakauskaitė), grafaitė Emilija Pliaterytė (Asta Kliobienė), Sofija Kymantaitė Čiurlionienė (Daiva Matulaitienė), Žemaitė (Irena Pocienė), Marija Pečkauskaitė- Šatrijos Ragana (Inga Grušaitė), prezidentienė Sofija Chodakauskaitė- Smetonienė (Toma Antaškevič). Stilizuotas šleifines suknias kūrė Ingrida Šopienė, gyvai fortepijonu improvizuos Inga Grušaitė (režisierė Airida Lementauskienė).

Renginio scenografijos ir vizualinio apipavidalinimo pagrindiniu akcentu taps renesansinės stilistikos vaišių stalas, pagal J. Bernotienės, R. Leonavičiūtės knygą ,,Karalienės Bonos virtuvė”, kurį ruoš restorano ,,Mario” šefas Marius Banaitis, ir projekcinės garsių Lietuvos istorinių bei Mažeikių rajono moterų portretų vizualizacijos (Lina Černauskienė ir Gintautas Alekna).

Renginį užbaigs renginio dalyvių ir vakaro svečių vaišės prie renesansinio stalo.

Kviestinės viešnios ir dainų kūrėjos ir atlikėjos iš Mažeikių, Kuršėnų, Rokiškio, Ukmergės, N. Akmenės ir Mažeikių kultūros centro mėgėjų teatro trupės „Visavi" aktoriai. Saviraiškos forma - muzikinis-teatralizuotas performansas - atspindi kiekvienos iš jų imamą gyvenimo žavesį. Šviesa ir lengvumu dalinasi su visu pasauliu savo autorinėmis dainomis. Besišypsanti, mylinti, rami ir vienok nenuspėjama moteris dainuojanti širdimi.

Marija Tiškevičiūtė buvo grafaitė, kilusi iš garsios Tiškevičių giminės, daug dėmesio skyrusi visuomeninei ir labdaringai veiklai. Ji rūpinosi moterų švietimu ir socialine pagalba, bendradarbiavo su visuomenės veikėjomis Vilniuje, Kretingoje ir Palangoje. M. Tiškevičiūtė rašė kūrinius, tarp jų apsakymą „Viskantas“ ir romaną „Spójnik“ („Jungiklis“). Maironis ją laikė vienos savo poemos „Znad Biruty“ veikėjos prototipu. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo suimta NKVD ir ištremta į darbo lagerį Krasnojarsko krašte, kur mirė, iki gyvenimo pabaigos išlaikiusi dvasios stiprybę ir padėjusi kitiems.

Ėriškietės Angelų tapytojos Renatos Laučkienės tapybos darbų parodos „Tarp dviejų pasaulių“ atidarymas, kuriame tapytoja skaitys savo sukurtas eiles, gros jos globojamos mergaitės. Renata Laučkienė – tapytoja, kurios darbuose dominuoja mistinės angelų figūros. Ji yra daugiavaikės šeimos MAMA, visa šeima aktyviai dalyvauja Panevėžio rajono kultūros centro mėgėjų meno kolektyvuose: groja, vaidina.

Po parodos pristatymo visi norintys galės susikurti ir sukurti kitam Angelą sargą (kalėdines dekoracijas iš lino siūlų ir audinio ). Edukaciją ves menininkė, edukatorė iš Ukrainos Irina Kanieva ir muziejininkė Elvyra Gruzdevienė.

Renginyje dalyvauja penkios kviestinės moterys susijusios su Radviliškiu. Renginio metu kalbinsime skirtingo amžiaus, profesijų, patirčių moteris - visoms joms bus užduodami tie patys 5 klausimai, vyks diskusija. Renginys skirtas suaugusiems, kviečiama dalyvauti ir mišri publika (amžius, lytis, profesijos ir kt.).

Parodos atidarymo metu dalyvauja visos studijos narės. Renginys organizuojamas kartu su Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centru. Parodos atidarymo metu žodį tars studijos vadovė, narės. Per šios parodos atidarymą bus pristatoma ir vienos iš studijos narių personalinė darbų paroda. Laukia vakaras, kupinas sveikinimų ir pokalbių. Renginys skirtas suaugusiems, kviečiama dalyvauti ir mišri publika (amžius, lytis, profesijos ir kt.).

Parodoje eksponuojamos Radviliškio krašto moterų (Filomenos Taunytės-Paškonienės, Gražinos Janušonytės-Dunauskienės, Emilijos Brimanaitės-Brajinskienės (Šeduvos baba), Elonos Vaišnienės, Marijonos Birutės Kudulytės-Navakauskienės, Eugenijos Liumaitės-Juodeikienės) fotografijos ir kūryba.

Bibliotekos darbo laikas: d.d. 8.00–18.00 val. šešt. 9.00–15.00 val.

Diskusija skirta Rietavo savivaldybės kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovams, kūrėjams ir aktyviems bendruomenės nariams.

Susitikimo tikslas – kartu aptarti, kaip ateinančiais metais Rietave turėtų atrodyti Nacionalinės moterų pasiekimų savaitės „Karalienės vardu“ renginys: kokio formato tikimasi, kokias temas svarbu išryškinti ir kokios problemos bei iššūkiai aktualiausi Rietavo savivaldybės moterims.

Tikimės išgirsti idėjas ir pasiūlymus, priimti pirminius sprendimus, pradėti pasirengimą renginiui ir suburti iniciatyvią organizacinę komandą, į kurią įsitrauktų aktyvios Rietavo savivaldybės moterys ir vyrai, norintys kartu įgyvendinti šią gražią iniciatyvą.

Ši savaitė skirta pastebėti, išgirsti ir pagerbti moteris – gyvenusias krašte ir kuriančias jį šiandien. Renginiuose susitiks praeitis ir dabartis, skirtingos moterų kartos, istorija, literatūra bei asmeninės gyvenimo istorijos. Šia iniciatyva siekiama atsigręžti ne tik į garsias Lietuvos moteris, bet ir į tas, kurios gyvena šalia: mokytojas, kultūros darbuotojas, bibliotekininkes, kūrėjas, verslininkes, ūkininkes, bendruomenių telkėjas, mamas bei močiutes, kurių kiekviena turi savo išklausymo vertą istoriją.

Rašytojos kambarį aplanko skirtingos vizijos, kurios sukelia įvairias nuotaikas bei apmąstymus ne tik apie supančią aplinką ir jausmus, bet ir ilgesį Lietuvai. Renginį sukūrė ir atlieka bibliotekos bendruomenė, vizijos autorė – kultūrinės ir projektinės veiklos organizatorė Audronė Vainauskaitė, o garso ir šviesos sprendimais rūpinasi Alės Rūtos anūkas J. Kimas Arbas.

Būtina išankstinė registracija telefonu: +370 627 32561

Teatralizuota potyrių ekskursija – tai kelionė po kalėdiškai sušvitusį Rokiškio dvarą su Sofija Tyzenhauzaite de Šuazel Gufjė, pirmojo romano apie Barborą Radvilaitę autore. Keliaujant su Sofija po jos gyvenimo ir knygų puslapius, lankytojai degustuos istorinius kvepalus, klausysis muzikos, o akyse atgis paveikslai. Ekskursijos dalyviai taip pat turės galimybę pažiūrėti virtualios realybės filmą „Sofija ir imperatorius“.

Parodoje pristatoma Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narės, tautodailininkės ir edukatorės Linos Bendžiūtės-Petravičienės advento vainikų kolekcija. Autorės kūryboje susipina gilus baltų kultūros pajautimas, tradicinių amatų technikos ir šiuolaikinis požiūris į lietuviškas švenčių tradicijas.

Parodoje pristatomi Šilutės dailės studijos moterų tapybos darbai, įkvėpti vasaros plenerų Šilutėje, jos apylinkėse ir sodybose. Skirtingi autorių kūrybiniai žvilgsniai atskleidžia pažįstamą kraštovaizdį, gamtą, senuosius pastatus ir kasdienę aplinką per individualias spalvas, nuotaikas ir menines interpretacijas. Parodos vadovė: Audronė Rainienė

Lankymo laikas: d.d. 08.45–17.45 val.

Tikroji karūna visada prasideda viduje – ten, kur gyvena tavo stiprybė, talentai ir drąsa būti savimi. Tai renginys moterims ir mergaitėms, kurios nelaukia, kol kas nors jas pastebės, įvertins ar uždės joms karūną – jos ją kuria pačios. Kiekviena dalyvė iš įvairių medžiagų kurs savo karūnos fragmentą – mažą, asmenišką savo stiprybės, talento ar svajonės simbolį. Vėliau visi fragmentai bus sujungti į vieną bendrą kūrinį, primenantį, kad kiekviena esame unikali, o kartu galime sukurti kažką dar stipresnio. Nes stipriausia karūna yra ta, kurios niekas negali nuo tavęs nuimti. Edukaciją veda: Eglė Butkutė, Eglė Bujauskienė, Justina Kononovė.

Marianne von Werefkin asmenybė – moteris aplenkusi laiką ir akivaizdu, dažnai nesuprasta tuo laikotarpiu, kuomet gyveno. Jos pasaulėžiūra, darbai, kūryba, pasaulėjauta įkvepia, kviečia atrasti moterį, kuri buvo išėjusi iš rėmų. Programoje: Dr. L. Laučkaitė-Surgailienė – pranešėja. Choreografo M. Staniulėno trupės solistės pasirodymas.

Tai kultūrinis vakaras, kuriame susitiks Audriaus Plioplio „ŠilkoNeuromeno“ skarų kolekcija, skirta Marijos Gimbutienės atminimui, ir penkių Virbalio moterų gyvenimo istorijos.

Parodos erdvėje susipins menas, mokslas, atmintis ir asmeniniai pasakojimai apie tai, ką žmogus palieka savo darbuose, žmonėse ir bendruomenėje.

Pokalbyje dalyvaus penkios skirtingų sričių Virbalio moterys – švietimo, psichologijos, medicinos, verslo ir krašto atminties atstovės. Tai vakaras apie moters kelią, pasirinkimus, patirtį ir nematomą palikimą, kuris išlieka ilgiau nei pareigos ir laikas.

„Augustas ir Barbora Love Story Café“ kviečia į jaukią viešnagę pas Barborą Radvilaitę – pasimėgauti jos firminiu desertu bei karštu šokoladu. Barboros Radvilaitės personažas ir kvietimo forma sieja šią viešnagę su savaitės „Karalienės vardu“ idėja atkreipti dėmesį į moterų vardus ir jų palikimą. Papildomai gruodžio 4–6 dienomis Barbora kartu su kavinės kolektyvu kvies pasitikti Kalėdų Senelį ir pasidalyti Kalėdų laukimo džiaugsmu prie karšto vyno.

Rožė – grožio, švelnumo, bet kartu ir stiprybės simbolis. Būtent tokia atrodo ir šiuolaikinė moteris – subtili, drąsi ir nebijanti žydėti savaip. „Barboros rožė“ – desertas, skirtas kiekvienai savo istoriją kuriančiai karalienei bei moteriai, kuri geba sustoti ir pasimėgauti saldžia akimirka.

„Jerma“ – spektaklis apie santykius, kurie atšąla, apie reikalaujantį kūną, meilę, kuri nebėra saugi, motinystę be blizgučių, drąsą pripažinti tai, kas dažnai nutylima. Režisieriaus Artūro Areimos spektaklyje pagal Federico Garcíos Lorcos pjesę „Jerma“ (isp. „Yerma“) gilinamasi į reprodukcijos temą. Spektaklio ašis – įtampa tarp visuomenės lūkesčių, spaudimo susilaukti palikuonių ir individo laisvės kurti savo gyvenimą. Spektaklyje ryškėja skirtingi motinystės veidai, prieštaros – bejėgiškumas negalint susilaukti vaikų ir nuovargis, grėsmė prarasti save jų susilaukus. Daugiau informacijos apie spektaklį ir kūrybinė komanda: vsteatras.lt/spektakliai/jerma.

Ekskursijoje po parodą „Ateities trajektorija“ pažvelgsime į Lietuvos technologijų istoriją per joje dirbusių moterų mokslininkių pasakojimus. Kalbėsime apie jų tyrimus, išradimus ir darbą srityse, kurios šiandien siejamos su kosmosu, biotechnologijomis, lazeriais bei kitomis aukštosiomis technologijomis. Tarp jų – ir biologė Danguolė Švegždienė, prisidėjusi prie pirmųjų pasaulyje eksperimentų, kuriuose augalas kosmose buvo išaugintas nuo sėklos iki sėklos.

Renginio metu restorano vadovė pasidalins sėkmės istorija valdant restorano verslą jau 32 metus. Programoje planuojama apžvelgti makiažo tendencijas Barboros Radvilaitės laikais bei palyginti jas su šiandiena, aptariant įvykusius pokyčius. Tai puikus laikas sau – pasijusti karalaitėmis kitų moterų draugijoje.

Renginyje kviečiamos dalyvauti Vilniaus krašto verslininkės, menininkės, mokslininkės, visuomenės veikėjos ir kitos aktyvios moterys, savo veikla prisidedančios prie Vilniaus rajono kultūrinio, visuomeninio ir ekonominio gyvenimo. Renginyje dalyvaus režisierė Inesa Kurklietytė, o muzikinėje programoje skambės moterų kompozitorių sukurti kūriniai. Susitikimas taps erdve bendrystei, įkvėpimui ir moterų indėlio į Vilniaus rajono gyvenimą bei ateitį išryškinimui.

Dokumentinio filmo epicentras – tapytoja Nomeda Saukienė, kurios ramus ir kantrus kelias jungia moterystę, motinystę bei kūrybą Dusetų miestelyje šalia garsaus menininko Šarūno Saukos. Renginyje bus keliami klausimai, kaip suderinti šeimą ir individualumą, buitį bei kūrybą, o filmą ir jo įžvalgas pristatys pati režisierė Agnė Marcinkevičiūtė.

Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros paramos fondo dramos studijos spektaklis (rež. Jonas Buziliauskas) atskleidžia grafaitės Emilijos Pliaterytės gyvenimą ir jos kovos kelią 1831 metų sukilimo metu. Poetės Juditos Vaičiūnaitės pjesės motyvais parengtas pastatymas pakviečia pažvelgti ne tik į kovos sūkurį, bet ir į jautrų, emocinį bei filosofinį herojės vidinį pasaulį, pavertusį jos trumpą gyvenimą gyvu pavyzdžiu apie idėjų ir laisvės svarbą.

Dvaro lankymo laikas: 10.00–17.00 val.