„(su)augant“ – Alksnynės gynybinis kompleksas

Autorius

Justė Žvirblytė, Goda Padvelskytė

NUOTRAUKŲ AUTORIUS

Justė Žvirblytė, Goda Padvelskytė

METAI

2023

Projekte analizuojamas Kuršių Nerijoje esantis Alksnynės gynybinio komplekso teritorijos istorinis kontekstas, dabartinė padėtis ir galimos ateities perspektyvos. Ieškoma būdų kaip kalbėti apie karo žalą aplinkai, spręsti apleistos karinės inžinerijos išnaudojimo/ įveiklinimo klausimą. Projektu taip pat siekiama skatinti saugų ir tvarų požiūrį į žmogaus sąveiką su gamta, oro stichijomis ir mažiausiais gamtoje esančiais organizmais, pabrėžiant jų mąstymo ir veikimo svarbą, kuruojant ir keičiant kraštovaizdį. Stebėjimas ir pojūčiai tampa šios erdvės formavimo ir suvokimo įrankiais, režisuojant antžeminių ir požeminių erdvių sistemą kaip nedalomą visumą - naratyvą, kurioje susijungia žmogus, ir kiti organizmai. Žmogaus kuruojamas kraštovaizdis ir sąveika tarp organizmų yra tiriami skirtingose altitudėse, įvairiais aspektais ir sluoksniais, įskaitant žmogaus sukurtas struktūras, gamtines struktūras, stichijas, cikliškumą ir laikinumą. Minimalios intervencijos principai taikomi siekiant atgaivinti gynybinio komplekso teritoriją ir jos ekosistemą, kartu išsaugant jos unikalumą ir skatinant gamtinį atsinaujinimą bei teigiamus kraštovaizdžio pokyčius. Derinant tirpstančius kuriamus objektus su “sunkiomis” ilgaamžėmis struktūromis siekiama atkreipti dėmesį į struktūrų ir medžiagų irimą, jų daromą įtaką gamtai ir kraštovaizdžiui. Siekiant išsaugoti vietos dvasią ir priartinti žmogų prie gamtos, minimalios intervencijos principas pasitelkiamas naujiems gamtinės ir architektūrinės aplinkos stebėjimo būdams ir jungtims kurti. Bunkerių funkcija nekeičiama, paliekant erdves kaip nematerialios architektūros talpyklas. Tuo tarpu naujais sprendiniais stiprinamos esamos struktūrų ir kraštovaizdžio savybės. Kuriami antžeminiai objektai - įrankiai padedantys stebėti aplinką. Tai fragmentuota teritorija, persmelkta istorinės vertės, bet vis dėlto apleista, likutinė ir sustingusi laike. Kita vertus, tai vieta, kurioje žmogus ir gamta gali gyvuoti drauge, o ne vienas prieš kitą.