Aldona Brusokienė

73, Marijampolė

Sodyboje turiu išsaugotą seną, nespalvotą „Šilelio“ televizoriuką. Jį vyras 1988-aisiais gavo dovanų iš bendradarbių, kai užbaigė mokslus aukštojoje mokykloje ir buvo paaukštintas pareigose. Aš pati laiko žiūrėti televiziją turėdavau nedaug, tačiau šio prietaiso privalumas yra tai, kad jį galėdavai nusinešti į kurį tik nori kambarį. Būdavo puiki proga trumpam pabėgti nuo kasdienių rūpesčių ir pasižiūrėti Lietuvos televiziją – tuo metu vienintelį kanalą. Vėliau atsirado daugiau galimybių, vaikai žiūrėdavo įvairias laideles. Daugiausiai sentimentų šis prietaisas sukelia mano vyrui – primena ne tik šeimos akimirkas, bet ir senus draugus... Kai kurių jau ir nebėra. Tai – šeimos daiktas, saugantis prisiminimus.