Aleksandras

73, Panevėžys

Nepaisant to, kad gyvenome nepasiturinčiai, pirmąjį fotoaparatą „Smena-2“ man padovanojo mama, kai man buvo 12 -13 metų. Tuomet aš buvau kiemo ir mokyklos draugų fotografas. Na, o pats pradėjau uždirbti pinigus su savo „Fedu“, kai man buvo apie 17 metų, kai likau visiškai vienas. 1970 m. pradėjus tarnauti kariuomenėje, šis „Fedas“ buvo geriausias mano draugas, nes laisvalaikiu padalinyje dirbau fotografu, kūriau sau ir kariuomenės draugams albumus. Po kariuomenės, t.y. 1972 m., tapau fotografu – mėgėju: fotografuodavau draugų, pažįstamų vestuves, vėliau įsigijau „Zenika“, vėliau - „Nikon“, kurį iki šiol turiu ir kuris visada būdavo su manimi. Žinoma, būdavo jis ir pas vaikus, anūkus. Šiuo metu mano fotoaparatai padėti kaip prisiminimas, kurie simbolizuoja mano fotografo kelią.